Arterinė hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai arterijomis tekančio kraujo spaudimas viršija normalius rodiklius. Padidėjęs kraujo spaudimas padidina širdžiai tenkamą krūvį ir skatina aneurizmos (išvaržos pavidalo arterijos sienelės plyšimas), miokardo infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo ir kitų ligų vystymąsi. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui ilgą laiką dažnai nepasireiškia jokie simptomai. Tik kai kuriems žmonėms skauda galvą ar vargina spengimas ausyse. Tačiau dėl padidėjusio krūvio širdžiai sveikatos rezervai pamažu senka, progresuoja aterosklerozė, plečiasi ir silpsta širdis, vystosi išeminė širdies liga, vis didėja insulto grėsmė.
Arterinė hipertenzija diagnozuojama, jei matuojant ne mažiau kaip tris kartus skirtingu paros laiku kraujo spaudimas aukštesnis negu 140/90 mm gyv.st. Arterinė hipertenzija gali išsivystyti dėl inkstų ligų, endokrininės sistemos veiklos sutrikimų, nervų sistemos ligų, įtakos gali turėti paveldėjimas. Labai svarbu nustatyti arterinės hipertenzijos priežastį, nes tik tada gydytojas gali paskirti ligoniui tinkamą gydymą. Arterinė hipertenzija paprastai gydoma vaistais, bet jei diastolinis spaudimas neviršija 100 mm gyvsidabrio stulpelio, gali padėti ir naminės priemonės, kurios neturi šalutinio poveikio ir kurias pirmiausia reikėtų išbandyti. Ne mažiau svarbus ir gyvensenos pakeitimas. Daugelis aukštu kraujospūdžiu besiskundžiančių žmonių apie save galėtų pasakyti taip: mėgau riebiai ir sūriai pavalgyti, dirbau įtemptą ir sekinantį darbą, nemiegodavau kelias naktis iš eilės, sportuoti neturėjau laiko, atsipalaiduodavau tik po gausių vaišių, rūkiau... Beje, yra žmonių, kuriems pasireiškia vadinamasis “balto chalato sindromas”, t.y. kraujospūdis padidėja tik būnant gydytojo kabinete, todėl prieš pradedant vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo per didelio kraujospūdžio, reikėtų jį pasimatuoti įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, pas artimuosius.
Yra daug vaistų, vadinamų antihipertenziniais arba hipotenziniais. Visi jie mažina arterinį spaudimą, tačiau jų veikimo mechanizmas nevienodas. Dažniausiai derinama keletą preparatų. Gydytis tenka ilgai. Daugelis arterine hipertenzija sergančių žmonių pasijunta geriau apriboję valgomosios druskos vartojimą. Taip pat svarbu sumažinti emocinę įtampą, vengti stresų. Būtina atsisakyti rūkymo, vengti alkoholio, o nutukus - sumažinti kūno svorį bei daugiau judėti.
Atsisakykite druskos, cukraus, riebalų
Gydomosios mitybos specialistai tvirtina, kad arterinis spaudimas priklauso nuo mitybos. Norint išvengti arterinės hipertenzijos, reikia valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų ir mažiau valgyti gyvulinės kilmės maisto (tarp jų ir pieno produktų). Be to, reikia vengti riebalų ir cukraus. Statistikos duomenys rodo, kad vegetarišką maistą valgantiems žmonėms retai kada padidėja arterinis spaudimas. Labai naudinga valgyti daugiau produktų, kuriuose gausu kalio: pavyzdžiui, bananų, pomidorų, džiovintų slyvų. Aprūpinkite organizmą kalciu ir magniu, mažiau gerkite kavos. Visa tai savo ruožtu padės sumažinti kūno svorį. Praturtinkite savo racioną vitaminais C, E, B grupės vitaminais, kaliu, kalciu, cinku, koenzimu Q10, žuvų taukais.
Jeigu dirbate protinį darbą, ilsėkitės aktyviai
Kardiologai tvirtina, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, sukeliančių arterinę hipertenziją ir kitas širdies kraujagyslių ligas, yra hipodinamija. Reguliarūs fiziniai pratimai, ypač aerobika, padidina kraujagyslių elastingumą, padeda iš organizmo pasišalinti druskų pertekliui ir atsikratyti nereikalingo svorio.
Išmokite atsipalaiduoti
Kartais arterinę hipertenziją sukelia emocinė įtampa arba stresas. Stresai sąlygoja ligos paūmėjimą. Tokiu atveju labai svarbi kūno ir sąmonės vienybė. Tyrimai rodo, kad vadovaujantis šiuo principu, gali pavykti arterinį spaudimą sumažinti 10 mm gyv.st. Labai svarbu, kad sergančiojo arterine hipertenzija santykiai su artimaisiais būtų harmoningi ir nesukeliantys įtampos.
Arterine hipertenzija sergantiems žmonėms rekomenduojama meditacija, autogeninė treniruotė, kurios metu išmokstama atpalaiduoti raumenis, grįžtamojo biologinio ryšio metodas, padedantis išmokti reguliuoti vidaus organų veiklą. Beje, mokslininkai pastebėjo, kad žmogaus pasaulėžiūra turi įtakos jo arteriniam spaudimui. Pavyzdžiui, religingi žmonės rečiau serga arterine hipertenzija.
Gydykitės augaliniais vaistais
Augalai veiksmingai gydo arterinę hipertenziją ir kitas širdies bei kraujagyslių sistemos ligas. Jie dažniausiai nesukelia šalutinio poveikio. Vieni augalai išplečia kraujagysles ir pagerina kraujotaką, kiti reguliuoja širdies veiklą, treti skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda organizmui pašalinti skysčių perteklių. Dažniausiai vartojami šie augalai.
* Raudonasis ankštinis pipiras stimuliuoja kraujotaką ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
* Česnakas išplečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį, lėtina kraujo krešėjimą ir kartu neleidžia formuotis trombams. Per dieną reikia suvalgyti 1-2 skilteles.
* Ginkmedžio preparatai pagerina kraujotaką ir išplečia kraujagysles.
* Gudobelės vaisiai taip pat išplečia kraujagysles ir normalizuoja širdies veiklą, padeda ir esant nervinio pobūdžio širdies ritmo sutrikimams, mažina dirglumą.
Pasigaminkite gudobelių vaisių arbatos: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų vaisių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, 10 minučių palaukite, perkoškite ir gerkite po 2-3 stiklines per dieną. Šio augalo preparatų galima įsigyti ir vaistinėje.
* Ypač naudinga žalioji arbata -
pabandykite išgerti jos per pusryčius vietoj kavos. Ji neleidžia vystytis aterosklerozei, išsaugo kraujagyslių elastingumą bei turi įtakos kraujospūdžio reguliavimo sistemai. Geriant arbatą daromos malonios pertraukėlės, kurių metu sumažėja įtampa, žmogus pailsi.
* Kraujotaką gerina ir kukurūzų grūdai.
Pasigaminkite jų nuoviro: 3 valgomuosius šaukštus kukurūzų užpilkite puse litro verdančio vandens, 10 minučių palaukite, perkoškite ir kasdien gerkite po pusę stiklinės.
