Gyvybinę galvos smegenų veiklą užtikrina nuolatinis deguonies pripildyto arterinio kraujo pritekėjimas į jas. Smegenų ląstelės labai jautrios deguonies trūkumui ir be jo greitai žūva. Todėl iš prigimties esame „aprūpinti” intensyvią kraujotaką užtikrinančiu plačiu smegenų arterijų tinklu. Šioms kraujagyslėms užsikimšus arba trūkus ir ištinka insultas, t.y. kurios nors galvos smegenų srities žūtis.
Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį skiriami du pagrindiniai insulto tipai: hemoraginis insultas, ištinkantis trūkus kraujagyslėms (kraujo išsiliejimas į smegenis, po jų dangalais ir į smegenų skilvelius), ir išeminis, įvykstantis dėl kraujagyslių užsikimšimo (dėl galvos smegenų kraujagyslių trombozės arba embolijos).
Hemoraginis insultas (plačiau žinomas kaip kraujo išsiliejimas į smegenis) iš esmės yra hipertoninės ligos komplikacija. Tai ūmiausia insulto forma, kuri yra kraštutinis jį sukėlusių ligų pasireiškimas. Dažniausiai jis ištinka padidėjusį arterinį spaudimą turinčius žmones, išgyvenančius hipertenzinę krizę.
Arterijos dažniausiai plyšta tose vietose, kuriose jų sienelės ploniausios. Taip yra dėl aneurizmų – įgimtų ar susiformavusių arterijos sienelės suplonėjimų ir jos spindžio išsiplėtimų. Tokiu atveju kraujagyslė neatlaiko padidėjusio spaudimo ir sienelė plyšta. Hemoraginis insultas dažniausiai ištinka po sunkios, įtemptos veiklos ir išgyvenimų pilnos dienos.
Gresiančio hemoraginio insulto simptomai gali būti tokie: į vakarą ima labai skaudėti galvą, pradeda pykinti, žmogus vemia, galvos skausmas vis stiprėja.
Insulto simptomai pasireiškia nelauktai ir sparčiai intensyvėja. Sutrinka judesiai, kalba, reagavimas į aplinką. Pulsas sulėtėja ir tampa ryškesnis. Paprastai žmogus jaučiasi tarsi lengvai apsvaigęs, jis gali net prarasti sąmonę ar patirti komą. Kraujas suplūsta į veidą, kaktą išpila prakaitas, žmogus pajunta tarsi smūgį galvos viduje, praranda sąmonę ir krenta – įvyksta insultas.
Išoriniai insulto simptomai yra tokie: ima intensyviai pulsuoti ir išsipučia kaklo kraujagyslės, žmogus pradeda garsiai, kimiai, gergždžiančiai kvėpuoti. Kartais insulto ištiktasis vemia ir galima pastebėti, jog jo akių obuoliai nevalingai trūkčioja. Priešingoje kūno pusėje gali pasireikšti viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius. Esant plačios apimties kraujo išsiliejimui, savaime pradeda judėti paralyžiaus nepažeistos galūnės (prasideda traukuliai).
Išeminis insultas, arba smegenų infarktas, – tai smegenis maitinančių arterijų užsikimšimas trombais. Dažniausiai jis ištinka sergant ateroskleroze, bet pasitaiko ir kaip hipertenzijos pasekmė. Tokiu atveju kraujagyslės sienelės išlieka nepažeistos, bet kraujo tekėjimas ja nutrūksta dėl spazmo ar užsikimšimo trombu. Trombai gali užkimšti bet kokio organo kraujagysles, sukeldami širdies, inkstų, smegenų infarktą.
Kraujagyslė gali užsikimšti ir dėl į bendrą kraujotakos sistemą patekusio riebalinio audinio fragmento, pavyzdžiui, lūžus ilgiesiems kaulams arba dėl tuščiavidurių vidaus organų operacijos, ypač apkūniems žmonėms. Operuojant pažeistą plautį gali pasitaikyti oro embolija. Toks „kamštis” gali pasiekti smegenų kraujagysles iš bet kurios, net labiausiai nutolusios organizmo srities.
Rūpesčiai ir stresai, atmosferinio slėgimo svyravimai ir mikroklimato pokyčiai, pervargimas, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir rūkymas), antsvoris, staigūs cukraus kiekio kraujyje pakitimai – visa tai veiksniai, galintys sukelti ilgalaikį galvos smegenų kraujagyslių spazmą su visais išeminio insulto požymiais.
Dažniausiai išeminis insultas – pagyvenusių žmonių liga. Jis ištinka naktį arba paryčiais, gali vystytis palaipsniui kelių dienų laikotarpiu, o gali būti ir praeinančio pobūdžio (mažasis insultas).
Išeminį insultą paprastai iš anksto pranašauja tam tikri smegenų kraujotakos sutrikimo simptomai. Pradeda skaudėti galvą, ji ima svaigti, pasireiškia lygsvaros sutrikimas vaikštant, silpnumas ar galūnių tirpimas, skausmai širdies srityje ir sąmonės praradimai.
Išeminis insultas dažniausiai vystosi ne taip sparčiai, kaip hemoraginis, ir žmogus suspėja pastebėti grėsmę keliantį savijautos pablogėjimą bei kreiptis į gydytojus dėl silpnumo, pasireiškusio rankose ar kojose, galvos svaigimo ir pykinimo.
Priklausomai nuo pažeistos smegenų srities, po insulto greitai pasireiškia ir kairės ar dešinės pusės kūno paralyžius.
Išeminio insulto pasekmės ypač ryškios: kraujotaka užsikimšusia arterija sustoja, kraujo negaunanti smegenų sritis žūva ir jau nebegali atlikti savo funkcijų. O tai gresia kalbos, sąmonės, judesių koordinacijos, regėjimo reakcijų į aplinką sutrikimais bei paralyžiumi.
Jeigu insultas pažeidžia dešinįjį smegenų pusrutulį, paralyžius ištinka ir jautrumą praranda kairė kūno pusė. Kai pažeidžiamas kairysis smegenų pusrutulis, tokie patys reiškiniai paliečia dešiniąją kūno pusę. Pati pavojingiausia insulto lokalizacijos vieta – galvos smegenų kamienas: būtent ten susitelkę gyvybiškai svarbūs centrai. Kamieninis insultas dažniausiai pasireiškia taip pat – galvos svaigimu, judesių koordinacijos sutrikimais, dvejinimusi akyse, pykinimu ir daugkartiniu vėmimu.
Trumpai apie hemoraginį ir išeminį insultą
