Tik vaisiai ir daržovės gali mus aprūpinti vitaminais, mineralais bei kitomis gyvybiškai būtinomis maisto medžiagomis.

Baltagūžiuose kopūstuose yra daug vandens ir organizmui labai reikalingų balastinių medžiagų, todėl ši populiari daržovė teikia sotumą, bet ne kalorijas. Kopūstuose yra visų B grupės vitaminų (išskyrus B12), todėl jie yra puikus priedas prie daug angliavandenių turinčio maisto (pavyzdžiui, ryžių arba bulvių). Baltagūžiai kopūstai ypač naudingi smegenų bei nervų ląstelėms - juose esančios medžiagos veikia raminančiai nervų sistemą, aktyvina smegenų veiklą, slopina nerimą ir mažina nervingumą. Iš kopūstų pagamintas vakarienės patiekalas (priešingai negu baltymingi valgiai) per kraują aprūpina smegenis triptofanu - iš šios aminorūgšties smegenų ląstelėse gaminasi serotoninas, kuris kankorėžinėje liaukoje virsta “miego hormonu” melatoninu. Be to, baltagūžiuose kopūstuose gausu mangano, palankiai veikiančio skydliaukės hormonų sekreciją, seksualinį aktyvumą ir pigmentų susidarymą odoje bei plaukuose; juose yra ir daug gana reto mikroelemento seleno (jis labiausiai stiprina organizmo ląstelių imunitetą) bei cinko, reikalingo ląstelių branduoliams. O sergantiesiems skrandžio opalige baltagūžiai kopūstai yra geriausias natūralus vaistas. Išgeriant per dieną mažais gurkšneliais vieną litrą jų sulčių, opos visiškai užgyja per 15-20 dienų.

Briuselio kopūstais vadinami ypatingos kopūstų rūšies pumpurai arba šoniniai ūgliai. Juose yra ypač daug tiamino (vitamino B1) ir folinės rūgšties, todėl Briuselio kopūstai idealiai tinka žmonėms, kuriuos kamuoja depresija, nuolatinis nuovargis, nervų sistemos silpnumas bei nesugebėjimas sutelkti dėmesį. Tiaminas kartu su mikroelementu manganu bei kai kuriais baltymais medžiagų apykaitos proceso metu virsta organizmui gyvybiškai būtinais fermentais, tiekiančiais gliukozę nervams ir smegenims. Briuselio kopūstuose gausu kalio, kuris šalina iš organizmo vandenį, yra natrio išstumiamoji medžiaga, gerinanti maisto medžiagų patekimą iš kraujo į ląsteles. Ši daržovė taip pat šalina toksines medžiagas ir šarmina organizmo terpę; Briuselio kopūstuose gausu vitamino C, stiprinančio imuninę sistemą bei balastinių medžiagų, gerinančių žarnyno veiklą ir gydančių vidurių užkietėjimą.

Kaliaropėse yra labai daug B grupės vitaminų (tarp jų - biotino, reikalingo sveikai odai ir gražiems plaukams, niacino, reikalingo energijos apykaitai, bei pantoteno rūgšties, būtinos geram darbingumui, ląstelių energijai ir odos bei plaukų spalvai). Šiose daržovėse gausu ir vitamino C bei seleno, kuris padeda gydyti vėžines ligas bei tinka jų profilaktikai. Ši mineralinė medžiaga gali “surišti” laisvuosius radikalus; be to, selenas neleidžia sunkiesiems metalams per skrandžio ir žarnyno sieneles patekti į organizmą.

Pastaba. Kaliaropėse būna nemažai nitratų, tad virtų ar troškintų patiekalų su šia daržove antrąkart šildyti negalima.

Lęšiuose yra labai daug mikroelemento cinko (šimte gramų - vienas miligramas). Būtent dėl cinko organizme susidaro hormonų sekrecijai reikalingi fermentai, formuojasi tvirtas jungiamasis audinys, nesilpnėja lytinis potraukis bei nemažėja potencija. Be to, cinkas skatina ir ląstelės branduolyje esančių genų veiklą. Lęšiuose taip pat yra įspūdingas kiekis - nuo 25 iki 30 proc. - aukščiausios kokybės nepakeičiamųjų aminorūgščių, kitaip tariant - biologiškai vertingų baltymų. Dėl to lęšiai, kaip ir sojos produktai bei pupelės, nutarus sveikai maitintis gali tapti mėsos patiekalų pakaitalu. Ankštinėse daržovėse, taip pat ir lęšiuose, gausu angliavandenių (apie 50 proc.), todėl jos yra labai sočios. Šie angliavandeniai yra kompleksiniai (priešingai negu esantieji makaronuose, poliruotuose ryžiuose ir baltų miltų gaminiuose), todėl gliukozė į kraują bei ląsteles iš jų patenka nuolat. Tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje išlieka pastovus; gliukozė nuolat tiekiama ląstelėms, ypač smegenų bei nervų. Lęšiai taip pat yra vienas geriausių natūralių geležies šaltinių; tai ypač aktualu moterims, kurios per mėnesines praranda daug kraujo, o kartu - ir geležies. Lęšiuose gausu ir kaulus stiprinančio kalcio, ir skysčių perteklių šalinančio bei padedančio lieknėti kalio. Be to, lęšiai iškart suteikia sotumą, nors kalorijų juose nedaug - tai ypač naudinga žmonėms, trokštantiems atsikratyti antsvorio, bet nenorintiems alinti organizmo griežtomis dietomis.

Mangoldai - artimi špinatų giminaičiai; šios daržovės valgomi lapai ir lapkočiai. Mangoldus augino jau senovės romėnai; juose gausu balastinių medžiagų, labai naudingų žarnyno gleivinei ir jo mikroflorai. Daugiausia iš celiuliozės sudarytos balastinės medžiagos “suriša” vandenį (o kartu - ir riebalus bei toksines medžiagas), gerina žarnyno peristaltiką bei virškinamosios masės judėjimą žarnynu ir taip gydo vidurių užkietėjimą bei kitus virškinamojo trakto veiklos sutrikimus. Mangolduose gausu kalcio, kuris labai reikalingas dantims bei kaulams, geležies (reikalingos kraujo gamybai ir ląstelių “kvėpavimui”), magnio, kuris būtinas raumenims bei širdžiai, ir vitamino C, be kurio neapsieina sveika imuninė sistema. Be to, mangolduose esantys karotinai bei provitaminas A gerina visų organizmo gleivinių būklę.

Moliūgų minkštime yra daug vandens ir balastinių medžiagų; jis labai naudingas virškinimui, spartina toksinų (nuodingų medžiagų) neutralizavimą ir pašalinimą iš organizmo. Dažnai valgant moliūgo minkštimą, šalinami tulžies akmenys bei riebalai; šios daržovės minkštime esantys fermentai lengvina kasos veiklą - jai tenka gaminti mažiau lipazės (riebalus skaidančio fermento). Moliūgų sultys - vertingiausias natūralus gėrimas; jose esančių vitaminų bei mineralinių medžiagų (vario, magnio, kalio ir geležies) santykis idealiai atitinka mūsų organizmo fiziologinius poreikius.

Geltoną moliūgų spalvą lemia karotinai. Nepaprastai vertingos maistiniu ir vaistiniu požiūriu yra moliūgų sėklos - net 45 proc. jų sudaro vertingos nesočiosios riebalų rūgštys, kurios dalyvaudamos medžiagų apykaitoje aprūpina ląsteles deguonimi, skatina jų sienelių atsinaujinimą, talkina transportuojant cholesterolį, gerina belatakių liaukų veiklą ir gerina odos bei gleivinių būklę. Be to, moliūgų sėklose ypač gausu nukleininių rūgščių - tikro gamtos sukurto jaunystės eliksyro; šių rūgščių molekulės panašios į baltymus, jos atnaujina organizmo ląsteles bei skatina jų augimą.

Pomidoruose yra ne tik ląsteles saugančių medžiagų likopenų, bet ir labai daug biotino. Šis B grupės vitaminas būtinas plaukams, nagams bei odai; be to, jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. “Saulės obuoliuose” (taip pomidorai vadinami daugelio tautų kalbomis) yra ir niacino, gerinančio nuotaiką bei miegą, folinės rūgšties, didinančios gebėjimą džiaugtis gyvenimu, skatinančios kraujo gamybą bei ląstelių augimą, vitamino C, būtino normaliai imuninės sistemos būklei palaikyti, bei vitamino E, kuris reikalingas širdies veiklai bei imuninei sistemai. Natūraliose pomidorų sultyse gausu kalio, padedančio maisto medžiagoms keliauti į ląsteles, šalinančio iš audinių skysčių perteklių ir skatinančio šlapimo skyrimąsi, cinko, kuris būtinas jungiamajam audiniui bei hormonų sekrecijai, ir balastinių medžiagų, gerinančių virškinimą bei saugančių nuo vidurių užkietėjimo.

Pomidoruose esantys likopenai bei kai kurios kitos organizmui labai vertingos medžiagos tirpsta tik riebaluose. Tad rekomenduotinas toks paruošimo būdas: 5-6 pomidorus supjaustoma nedideliais gabalėliais, įpilama valgomąjį šaukštą alyvuogių aliejaus ir 8-10 minučių patroškinama ant nedidelės ugnies.

Šparaguose yra daug vitamino C, reikalingo imuninei sistemai bei smegenų veiklai, ir ypač gausu vitamino E. Šis vitaminas gerina regėjimą, stabdo ankstyvą odos senėjimą, palankiai veikia širdį, gydo prastai gyjančias žaizdas bei uždegimus; jis taip pat didina sumažėjusį lytinį potraukį ir geriau nei kitos natūralios medžiagos saugo ląsteles nuo mus sendinančių laisvųjų radikalų. Be to, šparaguose labai daug provitamino A, reikalingo gleivinėms, regėjimui bei saugančio ląsteles, ir B grupės vitaminų. Ypač daug yra folinės rūgšties - viename grame šparagų šio B grupės vitamino yra daugiau negu vienas mikrogramas (folinė rūgštis būtina ląstelių atsinaujinimui, kraujo gamybai bei hormonų sekrecijai). Reto ir vertingo mikroelemento cinko šparaguose daugiau negu kurioje nors kitoje daržovėje. Cinkas - būtina sudedamoji daugiau nei 300 fermentų dalis. Jis stiprina jungiamąjį audinį bei kraujagysles, gerina smegenų veiklą; lytinis potraukis dažniausiai nusilpsta būtent dėl cinko trūkumo - dėl to nustojama jausti orgazmą, vystosi impotencija.